VERSLO TEISĖS GERIAUSIEJI - ATEITIES VERSLUI

Sukčiavimo ir korupcijos (neteisėtų veiksmų) įmonėje: prevencija, identifikavimas, optimalus padarinių pašalinimas

Sofia Khatsernova, BITA LAW bendradarbiaujanti teisininkė

 

Daugėjant socialiai atsakingų įmonių skaičiui ir apskritai verslo sąmoningumui, vis aktualesnis klausimas tampa visapusiškas įmonės veiklos skaidrumas ir teisėtumas. Gerų finansinių įmonės rodiklių gali nebepakakti, siekiant tvarios plėtros ir partnerystės su kitomis įmonėmis, valstybinėmis institucijomis. Įmonėje tikslinga aiškiai deklaruoti sukčiavimo ir korupcijos (neteisėtų veiksmų) ,,nulinę toleravimo politiką”, tiek įmonės viduje – darbuotojams (įskaitant vadovaujantį personalą), tiek tretiesiems asmenis, partneriams, tiekėjams ir pan. Be abejonės, tokia politika turi būti ne tik deklaratyvi, bet aiškiai reglamentuota ir imperatyviai įgyvendinama.

Sukčiavimo ir korupcijos (nebūtinai baudžiamojo kodekso prasme) atvejai įmonėje paprastai sukelia žalą, net ir tuomet kai veikiama neva įmonės naudai. Jei veikiama įmonės turtinių interesų naudai, tai signalizuoja, kad įmonė siekia rodiklių, bet kokiomis priemonėmis, veikia neskaidriai. Jei kaip antai įmonė patyrė žalą dėl darbuotojų kaltės, tai be abejonės rodo, kad įmonės akcininkai, valdyba, vadovas, iš esmės nežino, kas vyksta įmonėje ir negeba jos kontroliuoti. Taigi, įmonė patirs neturtinę žalą, iš ko gali sekti ir turtinė žala, kadangi žala įmonės reputacijai šiuolaikinėje rinkoje, ne ką mažiau reikšminga, nei įmonės turtui, finansiniams interesams. Taip pat, pažymėtinos situacijos, kuomet aplaidus įmonės elgesys, nepakankama sutarčių sudarymo, vykdymo kontrolė suteikia erdvės neteisėtiems trečiųjų asmenų veiksmams, kas taip pat, neprisideda prie įmonės reputacijos puoselėjimo.

ACFE šių metų ataskaitoje aiškiai indikuojama, kad neteisėti veiksmai įmonėje pagrinde pasireiškia trimis formomis, kurių paplitimas atvirkščiai proporcingas jų sukeliamai žalai: neteisėti veiksmai susiję su turtu (89 % atvejų, žalos vidurkis $ 114 000); neteisėti veiksmai susiję su korupcija (38 % atvejų, žalos vidurkis $ 250 000); neteisėti veiksmai susiję su finansinėmis ataskaitomis (buhalteriniais dokumentais) (10 % atvejų, žalos vidurkis $ 800 000).

Pažymėtina, kad didelę įtaką rizikoms turi pats veiklos pobūdis ir atitinkamos rinkos ypatumai, todėl pirmiausia prieš diegiant priemones įmonėje tikslinga atlikti rizikų vertinimo auditą, kuriame atsispindėtų korupcijos, turtinių ir finansinių neteisėtų veiksmų kilimo rizika konkrečioje įmonėje (jų grupėje). Toks auditas turėtų apimti bent teisinius, finansinius ir IT aspektus.

Itin svarbi tokio audito kokybė ir tikslumas. Kaip didelio dėmesio reikalaujančios potencialiai rizikingos juridinio asmens veiklos sritys pagal organizacines funkcijas, išskirtinos: viešieji pirkimai; buhalterinės apskaitos tvarkymas ir organizavimas; procesai susiję su įmonės veiklos sritimis, susijusiomis su avansu darbuotojams suteikiamomis įmonės lėšomis (kuro kompensavimas, “kredito” davimas daiktų/ paslaugų įsigijimui ir kt.); duomenų tvarkymo ir valdymo organizavimas; komercinę vertę turinčių duomenų apsauga bei kitos sritys priklausomai nuo įmonės veiklos ypatumų.

Atitinkamai audito rezultatai įmonei turėtų suteikti galimybę minimalizuoti neteisėtų veiksmų kilimo atvejų riziką.  Tai padaryti leistų tinkamas ir skaidrus HR organizavimas bei kontrolės mechanizmų diegimas apimantis tris esmines grandis: neteisėtų veiksmų prevenciją, identifikavimą, bei optimalų padarinių pašalinimą. Šiuo aspektu pažymėtina priemonių individualizavimo konkrečiam juridiniam asmeniui svarba, ypač kai kalbame apie įvairių grandžių vadovų neteisėtus veiksmus ir specifines verslo sritis.

Padarinių pašalinimo aspektu pažymėtina, kad ypač didesnės žalos atvejais (galimai esant nusikalstamų veikų sudėtims) būtina įvertinti kreipimosi į teisėsaugos įstaigos tikslingumą ir kai kuriuos baudžiamojo proceso specifiškumus susijusius su viešumu ir galinčius lemti didesnę žalą įmonės reputacijai, nei ji faktiškai patirta dėl neteisėtų veiksmų.

Apibendrinant reikėtų atkreipti dėmesį, kad tikėtina 100 % neįmanoma išvengti darbuotojų ir trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų tikėtina yra neįmanoma, bet atsakingas įmonės požiūris į neteisėtus veiksmus, leidžia minimalizuoti patirtiną žalą, jos dydį ar net jos visiškai išvengti.