VERSLO TEISĖS GERIAUSIEJI - ATEITIES VERSLUI

Sekmadienio Jėzus su džinsais arba EŽTT 2018-01-30 sprendimo, byloje UAB ,,Sekmadienis” prieš Lietuvą, teisinės įžvalgos naujausių ES Bendrojo teismo ir LR KT bylų kontekste.

Sofia Khatsernova, BITA LAW bendradarbiaujanti teisininkė

(Kęstučio Stungio advokatų kontora)

 

Sekmadienio Jėzus su džinsais arba EŽTT 2018-01-30 sprendimo, byloje UAB ,,Sekmadienis” prieš Lietuvą, teisinės įžvalgos naujausių ES Bendrojo teismo ir LR KT bylų kontekste.

 

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) 2018-01-30 priėmė sprendimą byloje UAB ,,Sekmadienis” prieš Lietuvą (toliau – Sprendimas), kuriuo pripažinta, kad Lietuva pažeidė Europos Žmogaus teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 10 straipsnį. Pripažinta, kad Lietuva apribojo UAB ,,Sekmadienis” saviraiškos laisvę, pripažindama neteisėtais Jėzų ir Šv. Mariją primenančių atvaizdų naudojimą iš esmės netradiciniame (nereliginiame) kontekste ir formoje t. y. Jėzus su džinsais, Šv. Marija su suknele, šalia prierašai: „Jėzau, kokios tavo kelnės!“, „Marija brangi, kokia suknelė!“. Valstybinė vartotojų teisių tarnyba, Vilniaus apygardos ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas reklamą neteisėta pripažino dėl jos prieštaravimo moralės principams (Reklamos įstatymo (toliau – RĮ) 2 dalies 1 punktas).

Pirmiausia reikėti atkreipti dėmesį, kad sprendime EŽTT laikė, kad ginčo komunikacija yra komercinė reklama, kurioje neabejotinai pavaizduotos religinės personos, taip pat, EŽTT šioje reklamoje neįžvelgė kokių tai tikslų susijusių su visuomeniniu diskursu religijos tema. Tai pasak EŽTT suteikė valstybei galimybes griežčiau vertinti tokią reklamą. Taigi, šioje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl juridinio asmens saviraiškos komercinėje reklamoje (Sprendimo 75-76 p.).

                             Faktiškai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas patvirtindamas, žemesnės instancijos ir Valstybinės vartotojų teisių tarnybos sprendimus pripažino, kad religiniai simboliai naudotini tik tradiciniame – religiniame kontekste, o kitoks jų naudojimas yra prieštaraujantis moralei. Kaip pažymėjo EŽTT (Sprendimo 80 p.), kad faktiškai bauda buvo skirta, kadangi reklama neva ,,skatina gyvenimo būdą, kuris buvo nesuderinamas su religinio asmens principais”, nenurodant, koks šis gyvenimo būdas yra ir kodėl už gyvenimo būdą, kuris yra ,,nesuderinamas su religinio asmens principais” yra baudžiama.

Šiame kontekste pažymėtina, kad UAB ,,Sekmadienis” reklama Vyskupų konferencijai atrodė, tiek įžeidžianti, kad buvo sėkmingai inicijuotas RĮ papildymas ir RĮ 2 dalis buvo papildyta 10 punktu numatančiu draudimą skleisti reklamą, kurioje niekinami Lietuvoje įregistruotų religinių bendruomenių religiniai simboliai. Manytina, kad toks papildymas buvo perteklinis ir netikslingas, kadangi pati Vyriausybė sprendime (Sprendimo 53, 56 p.) faktiškai nurodė, kad moralė gali būti grindžiama religinėmis pažiūromis, t. y. moralės principai apima kokį tai ,,netinkamą” religinių simbolių naudojimą. Taip pat, kyla klausimas dėl pastarosios nuostatos atitikimo Konstitucijai, kadangi jos priėmimas buvo sąlygotas saviraiškos laisvę pažeidžiančiu teisinio proceso faktu.

Reikėtų atkreipti dėmesį ir į gana aiškiai formuojamą nacionalinės Konstitucinės doktrinos kryptį dėl kokių tai teisinių privilegijų religinėms organizacijos per se jų atstovams. Konstitucinis Teismas (toliau – KT) 2017 m. liepos 4 d. nutarime Nr. KT9-N7/2017, byloje Nr. 10/2016 konstatavo, kad Konstitucijai prieštarauja Karo prievolės įstatymo 3 straipsnio 7 punktas tiek, kiek jame nustatyta, kad nuo karo prievolės atleidžiami tik valstybės pripažintų tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai. Šiame nutarime visiškai kitą atspalvį įgavo ankstesni KT išaiškinimai, jog pagal Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalį žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų, be kita ko, dėl jo socialinės padėties, tikėjimo. Nurodytoje byloje KT, manytina teisingai, suteikė prioritetą valstybės ir bažnyčios atskirumo principui, privilegijas dvasininkams pripažindamas neteisėtomis. KT pabrėžė, kad Lietuvos valstybė ir jos institucijos yra pasaulėžiūros ir religijos požiūriu neutralios, o tai reiškia valstybės ir tikybos sričių, valstybės ir bažnyčių bei religinių organizacijų paskirties, funkcijų ir veiklos atribojimą.

                             Iš Sprendimo konteksto matoma, kad EŽTT religiją ir atitinkamai simbolius laiko tam tikromis pažiūromis, kurioms galima nepritarti, kritikuoti. Nei Jėzus, nei Šv. Marija nelaikomi tam tikromis istorinėmis asmenybėmis, kurias galima įžeisti ar pažeminti, paniekinti jų nuopelnus ar atminimą. Pažymėtina, kad ir KT laikosi pozicijos, kad minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė demokratinėse teisinėse valstybėse pripažįstama pagal turinį kaip platesnės žmogaus laisvės turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti konkretesnė išraiška. Įsitikinimai - talpi, įvairialypė konstitucinė sąvoka, apimanti politinius, ekonominius įsitikinimus, religinius jausmus, kultūrines nuostatas, etines bei estetines pažiūras (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 13 d. nutarimas). Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį į ES Bendrojo teismo 2018 m. sausio 24 d. sprendimą, dėl žinomo asmens J. W. Goethe vardo netinkamo naudojimo, pateisinant draudimą registruoti prekės ženklą su žymeniu ,,Fack Ju Göhte”, kaip prieštaraujantį viešajai tvarkai ir geriems papročiams. Šiame sprendime be argumentų susijusių su žymens ,,Fack Ju Göhte”, kaip fazės asociacijomis su necenzūrine reikšme anglų kalba, teismas nurodė, kad J. W. Goethe yra pernelyg gerbiamas rašytojas, todėl jis negali būti žeminamas tokiu būdu (ES Bendrojo teismo sprendimo 6 p.). Taigi, matomas aiškus tarptautinių (regioninių) teismų teisinio vertinimo skirtumas, kai kalbama apie tam tikras pažiūras, kaip antai religiją ir visuotinai nusipelniusių asmenų vardo (tikėtina ir atvaizdo) naudojimą. Manytina, kad prekės ženklų turiniui keliami didesni moralės, etikos reikalavimai, nei komercinei reklamai, kadangi pats filmas šiuo pavadinimu buvo rodomas ir platinamas.

Atsižvelgiant į nurodytus ES Bendrojo teismo, EŽTT ir KT  sprendimus daroma išvada, kad teisinėje valstybėje turi būti nustatomas aiškus skirtumas tarp asmenų neturtinių teisių apsaugos po mirties ir tam tikrų pažiūrų, šiuo atveju religinių, simbolių apsaugos. Taigi, religiniai simboliai patys iš savęs yra tam tikros, kaip antai krikščioniškos pasaulėžiūros simboliai ir jų naudojimas ne religiniame kontekste, sarkastiškame kontekste negali būti prilygintas žmonių garbės, atminimo niekinimui, moralės principų pažeidimui. Šiuo aspektu, pažymėtina, kad RĮ nenustato specialių ribojimų, pvz. viešų, visuotinai nusipelniusių asmenų naudojimui niekinančiam kontekste reklamoje, tuo tarpu, religiniams ženklams tokia norma atsirado.

Reikėtų atkreipti dėmesį ir sutikti su EŽTT sprendime nurodoma teisėjo De Gaetano papildoma nuomone (concurring opinion), kurioje jis pabrėžia, kad jei jau tikintiesiems neįtiko UAB ,,Sekmadienis” reklama, jie galėjo boikotuoti prekes ir skatinti kitus tai daryti, o ne spręsti šį ginčą teisme. Kas dar kartą parodo, kad požiūris į religiją, tiek kiek tai nekursto neapykantos, nėra teisės reguliavimo dalykas.

Apibendrinant darytina prielaida, kad atsižvelgiant į šiuolaikines teisines realijas, RĮ speciali nuostata skirta būtent religiniams simboliams, galimai prieštarauja Konstitucijai, kadangi manytina, kad LR įstatymai negali numatyti tokių ribojimų kuriais būtų draudžiama kritikuoti (įskaitant sarkazmą) konkrečias pažiūras. Be abejo reikėtų pažymėti, kad neapykantos kurstymas yra nusikalstama veika ir aukščiau nurodyti teiginiai nekvestionuoja, jos baudžiamumo ir pavojingumo baudžiamojo įstatymo prasme.